Apibrėžimas ir simptomai

Kai kurie vaikai išsiskiria iš bendraamžių savo judrumu, jie nenusėdi vietoje, negali pabaigti pradėto darbo, būna išsiblaškę, nepaklusnūs, impulsyvūs (pirma padaro, o tik tada pagalvoja). Tokie vaikai sunkiai sutaria tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais, jie nuolat girdi priekaištus iš aplinkinių. Mes juos vadiname hiperaktyviais vaikais.

Tarptautinėse ligų klasifikacijose šis sutrikimas vadinamas:

• DSM IV – Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (A-attention D-deficit H-hiperactivity D-disorder – anglų kalba; A-aktyvumo ir D-dėmesio S-sutrikimas ADS – lietuvių kalba))
• TLK 10 – Hiperkineziniu sutrikimu

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) tai neurobiologinės kilmės sutrikimas, kuris pasireiškia nedėmesingumu, impulsyvumu ir hiperaktyvumu. Šis sutrikimas paliečia įvairias mokymosi bei socialinės veiklos sritis. Vaikai dažniau patiria nesėkmes mokykloje, blogėja jų savęs vertinimas, formuojasi destruktyvūs santykiai su pedagogais, tėvais, kitais artimais žmonėmis.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui diagnozuoti būtini 8 iš šių išvardintų požymių, trunkančių ilgiau nei 6 mėnesius:

1. Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje (paaugliams tai gali pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais).
2. Sunku sėdėti ramiai, kai to reikalaujama.
3. Lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių.
4. Sunku sulaukti žaidimų eilės ir pan.
5. Dažnai skuba atsakyti į klausimus, nors dar nebaigiama paklausti.
6. Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti), todėl pvz., nepavyksta pabaigti namų darbų.
7. Sunku sukaupti dėmesį atliekant tam tikras užduotis ar žaidžiant.
8. Dažnai pereina nuo vienos veiklos prie kitos.
9. Sunku žaisti tyliai.
10. Dažnai pernelyg daug kalba.
11. Dažnai trukdo kitiems, pvz., įsikiša į kitų vaikų žaidimus.
12. Dažnai atrodo, kad neklauso, kas yra sakoma.
13. Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose (žaislus, pieštukus, knygas, užduotis).
14. Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos, neatsižvelgdamas į pasekmes (ne dėl nuotykio ieškojimo), pvz., nežiūrėdamas išbėga į gatvę.

Šiuos požymius galima suskirstyti į 3 požymių grupes:

Hiperaktyvumo priežastys įvairios:

1. Ankstyvoje vaikystėje atsiradę smegenų funkcijos sutrikimai dėl nėštumo ar gimdymo patologijos (išankstinis gimdymas, nepakankama ar neteisinga motinos mityba, medikamentų, alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas, sunkus gimdymas).
2. Genetinis faktorius/paveldimumas (dažnai hiperaktyvių vaikų tėvai turėjo šį sutrikimą).
3. Mitybos ypatumai (per didelis maisto priedų, dažų, konservantų, saldiklių kiekis maisto produktuose).

Hiperaktyvus vaikas – koks jis?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys vaikai nuo mažens irzlūs, blogai miega, būdingi pilvo skausmai, alergija maistui. Tik pradėję vaikščioti, jie bėgioja „lyg užsukti“. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greit patraukia kiti dalykai. Tokie vaikai impulsyvūs, elgiasi neapgalvotai. Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo nuobodžios ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Ir kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis. Dėl nedėmesingumo vaikai negali žaisti ir komandinių žaidimų, sportuoti, todėl vaikai nenori jų priimti. Hiperaktyvūs vaikai turi mažai kantrybės ir netoleruoja kitų, atrodo nepagarbūs ir nesubrendę. Dažnai nepaklūsta, bet ne sąmoningai, o nesusimąstydami. Dėl impulsyvumo neretai pasako ką nors bloga, kas užgauna kito žmogaus jausmus, dažnai patiria nelaimingus atsitikimus. Tokie vaikai nepopuliarūs tarp bendraamžių ir tarp suaugusiųjų, su jais dažniausiai sutinka žaisti tik jaunesni vaikai arba tokie pat hiperaktyvūs vaikai. Ilgalaikę, tvirtą draugystę jie užmezga retai ir vėliau tampa izoliuoti. Tėvai ir mokytojai, bendraudami su tokiais vaikais jaučia stresą, nes sunku rasti būdų, kaip šiems vaikams padėti ir ką daryti, kad jie būtų patenkinti.

Gretutiniai sutrikimai

Atskiras aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatomas labai retai, dažniausiai jį lydi kiti elgesio sutrikimai, ypač tais atvejais, kai vaikas negauna tinkamos pagalbos ir jį supančių suaugusiųjų palaikymo. Tuo tarpu vaiko emociniai sutrikimai, jo vidinė kančia, neretai lieka nepastebėta dėl susidariusio ydingo rato nuolat kritikuojant ir neigiamai vertinant per daug judrų, neklusnų, nesusikaupiantį, nesimokantį, blogai besielgiantį, impulsyvų vaiką.

Labai dažnai (iki 40%) kartu su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais pasireiškia skaitymo, rašymo, skaičiavimo ar kiti specifiniai mokymosi sutrikimai. Net 75% atvejų kartu gali pasireikšti tarties ar kiti kalbos raidos sutrikimai.

Akivaizdūs elgesio sunkumai gali užgožti mokymosi sunkumus ir tuomet šie gali likti nenustatyti. Negaudamas būtinos specialiosios pedagoginės pagalbos, vaikas negalės pasiekti mokymosi pažangos, o jo elgesys ir toliau gali išlikti provokuojantis ar prieštaraujantis.

Dažnai kartu galima nustatyti, kad vaikas turi smulkiosios motorikos sunkumų, neretai pasireiškiančių negražia, netvarkinga rašysena. Kūno kultūros pamokų metu galima matyti nepakankamai koordinuotus judesius ir impulsyvumą, pasireiškiantį negebėjimu sulaukti savo eilės.

15% atvejų, turinčių dėmesio ir aktyvumo sutrikimų, kartu nustatomi nuotaikos – depresijos, dažniau distimijos ar manijos, sutrikimai ir 25% atvejų – nerimo sutrikimai.

Vis daugiau tyrimų įrodo, kad elgesio sutrikimai, prasidėję vaikystėje, gali tęstis ir vaikui suaugus, pačiais nepalankiausiais atvejais pasireikšti priklausomybe nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, taip pat pereiti į asocialaus tipo asmenybės sutrikimą. Skiriami pagrindiniai prognozę lemiantys veiksniai: 1) vaiko intelektiniai gebėjimai, 2) šeimos aplinka, 3) sutrikimo sunkumo laipsnis, 4) mokyklos aplinka. Kai šie keturi veiksniai palankūs, geros prognozės tikimybė 90%. Jei šeima priskiriama rizikos grupei ir nepavyksta jai padėti – sutrikimo kompensacijos tikimybė sumažeja iki 10% (Dervinytė-Bongarzoni ir kt., 2005). Todėl labai svarbu, kad aktyvumo ir dėmesio sunkumai būtų kuo anksčiau nustatomi, o vaikas ir jo šeima gautų tinkamą ilgalaikę pagalbą.

Kaip vaikai jaučiasi mokykloje?

KĄ MES ŽINOME APIE VAIKŲ SU ADS SPECIFINIUS SUNKUMUS MOKYKLOJE?

1. Jie dirba lėčiau
2. Jie yra labai neorganizuoti
3. Jie negali ilgai išlaikyti dėmesio skirtingai nuo savo bendraamžių.
4. Jie lengvai susinervina ir susidūrę su sunkesne užduotimi yra linkę greitai pasitraukti.
5. Jie reiškia savo emocijas neadekvačiai ir/ar ignoruoja kitų žmonių emocijas.
6. Jų elgesys yra pernelyg "vaikiškas".

KĄ MES ŽINOME APIE TEIGIAMAS VAIKŲ SU ADS SAVYBES?

1. Jie dažnai yra kūrybiški ir išsiskiria įgūdžiais/gebėjimais, kurie nėra vertinami ar naudojami mokykloje.
2. Jie dažnai yra labai meilūs.
3. Jie dažnai mėgsta bendradarbiauti su mokytojais.
4. Jie linkę atsakyti į meilumą ir į teigiamus lūkesčius.