Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra rašymo sutrikimas (disortografija)?

Šis rašymo sutrikimas gali būti apibūdinamas kaip "rašto darbuose daromų klaidų grupė, bet ne pats rašymo procesas." (García Vidal, 1989). Sunkumai pasireiškia ryšyje tarp garso, jo užrašymo ir rašybos taisyklių pritaikymo.

Kokios yra rašymo sutrikimo priežastys?

Rašymo sutrikimo priežastimi yra specifiškas tam tikrų galvos smegenų sričių funkcionavimas. Jei mokinys daro rašymo klaidų dėl nepakankamos motyvacijos ar emocinių problemų, intelekto, regėjimo ar klausos negalių, tokiais atvejais rašymo sutrikimas nėra nustatomas.

Kokias klaidas daro vaikai, turintys rašymo sutrikimą (disortografiją)?

• klaidos, kurios atspindi nepakankamą erdvės ir laiko suvokimą,
• klaidos, atskleidžiančios nepakankamą vizualinį ir girdimąjį suvokimą,
• apsirikimai, kai klystama konvertuojant fonemas į grafemas.

Kokios rašymo sutrikimo pasekmės?

Mokymosi sutrikimai tiesiogiai įtakoja mokymosi pažangą. Teikiant specialiąją pagalbą ir tinkamai organizuojant mokymo procesą, neigiamos pasekmės sumažinamos iki minimumo. Ankstyva pagalba pagerina tolesnę prognozę ir sumažina padarinius.

Kokio amžiaus vaikams nustatomas rašymo sutrikimas?

Rašymo sutrikimas nustatomas ne anksčiau kaip 8 metų vaikui. Mokinys jau turi būti įgijęs pradinius rašymo įgūdžius.

Kaip galime padėti vaikams, turintiems rašymo sutrikimų?

• kartu parenkite žodžių atmintinę (pvz., sugalvokite juokingą frazę, su nurodytu žodžiu, tada suraskite, kas su tuo žodžiu rimuojasi). Leiskite naudotis lenta tarsi vaikas „žaistų mokytoją“.
• daugiau dėmesio skirkite darbui su žodžio vaizdu, nei taisyklių mokymuisi.
• formuokite taisyklingo rašymo įgūdį. Vaikams gali būti skirta užduotis diktuojant užrašyti jau žinomą tekstą su jau matyta ir aptarta sudėtingos rašybos žodžių struktūra. Taip lavinsime regimąją atmintį.
• specialūs pratimai: kurkite istorijas, eilėraščius, rašykite laiškus, sugalvokite mįsles, greitakalbes, komiksus, modeliuokite įvairias situacijas, mokinius dominančiomis temomis.
• išmokykite naudotis žodynais, kaip priemone, patikrinančia žodžio rašybą, ir konkretų žodį siejantį su giminiškais žodžiais.
• įtampos mažinimui įtraukite žaidimo elementus: rašymas turėtų tapti malonia veikla, atsieta nuo mokymosi, tausojančia vaiką ir grąžinančia pasitikėjimą. Pavyzdžiui, žaiskite šaradas, sugalvokite sudurtinius žodžius iš 3 gyvūnų pavadinimų ar sukurkite absurdiškas frazes.
• dirbkite su žodžiais pasitelkdami visus pojūčius: klausą, taisyklingą tarimą, reikšmės supratimą, vaizdą (užrašykite akcentuodami sunkiausias raides; užrašykite kitus giminiškus žodžius, sudarykite ir užrašykite frazes, paruoškite plakatus, padarykite žodžių korteles ir t. t.)
• skatinkite skaitymą: tie, kurie daugiau skaito, turi galimybę rašyti geriau.

Kaip vaikui padėti ruošti namų darbus?

• Nustatykite namų darbų pradžios ir pabaigos laiką.

Namų darbams skirtas laikas turi turėti aiškias ribas: pradžią ir pabaigą. Dažnai mokinių namų darbų ruošai skiriama daug valandų. Geriau patarti, kad ruoša baigtųsi nustatytu laiku, o jei nespėjo darbo atlikti iki galo, pabaigti kitą dieną. Tokiais atvejais mokytojus reikėtų informuoti, kad užduotis atliekama etapais per kelias dienas.

• Sėdėkite prie to paties stalo.

Apytiksliai per pirmąsias penkias dienas tėvai pamokų ruošos metu gali sėdėti prie to paties rašomo stalo kaip ir vaikas, tačiau nereikėtų įsitraukti į užduočių atlikimą. Tai reiškia, kad tėvai neturėtų skaityti užduočių ar aiškinti. Vaikas turi pabandyti suprasti, ką reikia atlikti, ir rasti būdą savarankiškai padaryti užduotį. Keletą minučių iki namų ruošos pabaigos galima skirti laiko klausimams - atsakymams. Jei užduotis lieka nebaigta, vaikas galėtų aptarti neaiškumus su mokytoja. Mokytojai geriau žinoti, kad mokinys negalėjo atlikti namų darbų savarankiškai, negu sulaukti kitų pagalba puikiai atliktų užduočių.

• Tame pačiame kambaryje, bet atskirai.

Antrajame etape tėvai gali likti tame pačiame kambaryje kaip ir vaikas, bet sėdėti ne prie jo stalo. Pavyzdžiui, vaikas ruošia pamokas prie stalo, o mama arba tėtis sėdi ant sofos ir skaito knygą. Tai gali vykti maždaug penkias dienas.

• Savarankiška namų ruoša.

Paskutiniame etape vaikas vienas ruošia namų darbus savo kambaryje prie stalo. Pradžioje tėvai gali dar kažkiek pabūti kambaryje, bet po kurio laiko turėtų išeiti. Vėliau vaikas turėtų pasilikti vienas nuo pirmosios iki paskutinės namų ruošos minutės.

• Pastiprinimas.

Labai svarbu pastiprinti tinkamą vaikų elgesį. Tai reiškia džiaugtis, kai vaikai savarankiškai atlieka užduotį, rodyti pasitenkinimo ženklus, kai nereikia pagalbos, vertinti, kad pats vaikas gali rasti sprendimus.