Informacija tėvams

Vaikai su ADHD išsiskiria iš bendraamžių savo judrumu, jie nenusėdi vietoje, negali pabaigti pradėto darbo, būna išsiblaškę, nepaklusnūs, impulsyvūs (pirma padaro, o tik tada pagalvoja). Tokie vaikai sunkiai sutaria tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais, jie nuolat girdi priekaištus iš aplinkinių. Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nesugeba tinkamai reguliuoti savo elgesio bei protinės veiklos (jiems sunku mokytis, įsisavinti žinias), todėl būtina jiems padėti tiek mokykloje, tiek namuose.

• Tinkamai organizuokite ir struktūruokite vaiko aplinką. Vaikas gyvena vidinio nerimo, chaoso pasaulyje, todėl pasaulis aplink jį turi būti sutvarkytas. Taisyklių galiojančių tiek namuose, tiek mokykloje nustatymas bei jų laikymasis – tai sėkmės raktas.
• Hiperaktyvus vaikas reikalauja daugiau suaugusiųjų supratimo, tolerancijos ir kantrybės. Reikėtų nepamiršti, kad vaiko elgesys, varginantis aplinkinius, jam pačiam taip pat sukelia rimtas problemas. Tokiam vaikui sunkiau rasti draugų, sunkiau patirti sėkmę, sunkiau išgirsti pagyrimą. Todėl vaiką motyvuojančiai veikia pagyrimas už teisingą jam pavestų užduočių atlikimą.
• Įveskite tvarką ir rutiną. Dauguma vaikų mėgsta, kai dienos ritmas yra pastovus, žinomas laikas, kada reikia keltis, valgyti, atlikti namų darbus ir eiti miegoti. Tai suteikia vaikams saugumo ir pastovumo. Be to, nervų sistema ir visas vaiko organizmas turi laiko regeneruotis. Prieš miegą reikėtų vaiką nuraminti, reikėtų vengti pernelyg emocijas žadinančių filmukų ir pasakų, ypač, kai vaikas yra emociškai jautrus.
• Ribokite dirgiklius. Vaikas lengvai išsiblaško, todėl reikėtų stengtis, kad namuose būtų ramybė. Nereikėtų garsiai leisti muzikos, dažnai kviesti daug svečių, reikėtų riboti prie televizoriaus ir kompiuterio praleidžiamą laiką, pasirūpinti, kad vaikas susikoncentruotų ties viena veikla. Kai valgo, nejunkite televizoriaus, kai skaito, negali valgyti ir pan. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad pamokų ruošimo bei mokymosi metu niekas netrukdytų.
• Kalbėkite aiškiai ir suprantamai. Stenkitės kalbėti kuo konkrečiau. Vietoj bendro: „ir vėl nesutvarkei kambario“, sakykite: „paklok lovą“. Ir neduokite vaikui per daug pasirinkti.
• Stenkitės planuoti. Viskas, kas įvyksta netikėtai ir staiga hiperaktyvius vaikus išmuša iš pusiausvyros.
• Numatykite už vaiką elgesio pasekmes. Padalinkite būsimas užduotis į paprastesnius, mažiau tolimus veiksmus ir iš karto apdovanokite vaiką. Tai daroma tam, kad pakistų vaiko vidinės, netinkamai funkcionuojančios informacijos sistemos, principai ir motyvacija.
• Pasirūpinkite vaiko darbo vieta. Kiekvienas mokyklinio amžiaus vaikas, ypač hiperaktyvus, turėtų turėti patogią, tylią ir pastovią darbo vietą, kur galės ruošti pamokas. Geriausias bus šviesus stalo paviršius, lempa ir dvi pieštukinės: pieštukams ir tušinukams. Neapkraukite pamokų ruošimo vietos nereikalingais daiktais.
• Skatinkite vaiką atlikti įvairius dailės darbelius, kurie padėtų išreikšti vaiko jausmus. Rekomenduojama vaiką įtraukti į įvairius užsiėmimus, leidžiančius vaikui iškrauti savo energiją (pvz., baseinas, sportiniai ar kitokie užsiėmimai, kuriais susidomėtų vaikas).
• Stenkitės suderinti darbo ir žaidimo tempą su vaiko psichofizinėmis galimybėmis.
• Užtikrinkite vaikui psichologinę-pedagoginę pagalbą, kai vaikui pradeda sunkiau sektis moksluose.
• Leiskite vaikui išsakyti savo nuomonę. Padėkite vaikui tiksliai suformuluoti savo pasisakymą, atmindami, kad vaikas linkęs pateikti skubotus atsakymus.
• Pasistenkite žadinti vaiko interesus ir įtraukti jį į labai konkrečias užduotis.
• Būkite lanksčiais tėvais. Atminkite, kad jūsų išbandyti auklėjimo metodai gali nepasiteisinti. Hiperaktyvus vaikas reikalauja aiškiai nustatytų taisyklių, bet perdėti reikalavimai dažnai duoda atvirkštinį, nei tikimės, rezultatą.
• Mokykitės efektyvių sunkių situacijų sprendimo būdų. Dirbkite su savo emocijomis, mokykitės taip vadinamos „atviros komunikacijos“, lankykite tėvystės įgūdžių mokymus.
• Leiskite vaikui pamatyti jo elgesio pasekmes. Priminkite ir pasufleruokite, kaip jis turėtų pasielgti, kad geriau sugebėtų organizuoti laiką bei naudotis jūsų nuorodomis.
• Stenkitės bendradarbiauti su jūsų vaiko mokykla ar darželiu, pasirūpinkite vaiko pozityviu įvaizdžiu.
• Žaiskite kartu su vaiku. Yra žaidimų, kurie lėtai, bet gana efektyviai gali padėti vaikui nurimti ir pagerinti jo mokyklinį ir socialinį funkcionavimą.
• Priminkite vaikui jo pareigas. Pakabinkite, tarkim, lapelius su įvairiais užrašais matomose vietose.
• Pasiūlykite vaikui alternatyvius sprendimus. Nesakykite, kad nustotų kažką daryti, o pateikite pasiūlymą, ką galėtų veikti.
• Prisiminkite 10 pagrindinių hiperaktyvaus vaiko prašymų, kurie padės efektyviai elgtis su tokiu vaiku:

1. Padėk man susikaupti ties viena veikla.
2. Noriu žinoti, kas įvyks po akimirkos.
3. Palauk manęs, leisk man pagalvoti.
4. Esu situacijoje be išeities, nesugebu šito padaryti, parodyk man išeitį.
5. Norėčiau iš karto žinoti, ar tai, ką darau, padaryta gerai.
6. Vienu metu pateik man tik vieną nurodymą.
7. Primink man, kad sustočiau ir pagalvočiau.
8. Pateik man atlikti mažas užduotis. Kai tikslas toli, aš pasimetu.
9. Pagirk mane nors kartą per dieną, man labai to reikia.
10. Žinau, kad sugebu išvarginti, bet jaučiu, kad augu tik tada, kai parodai man, kaip mane myli!

Kaip padėti hiperaktyviam vaikui paruošti pamokas?

Prieš pradedant darbą reikėtų patikrinti ar vaikas turi:

• Tylų ir ramų kampelį su geru apšvietimu.
• Nustatytą pastovų pamokų ruošimo laiką.
• Reikalingas priemones (knygas, sąsiuvinius, tušinuką, liniuotę ir pan.).

Paklauskite vaiko:

• Kas užduota?
• Ar žino, ką turi padaryti (jei ne, pasiūlykite, kad susisiektų su draugu)?
• Kuriai dienai turi paruošti šią užduotį?
• Ar reikia specialaus pasiruošimo (pvz., apsilankymo bibliotekoje, priėjimo prie kompiuterio)?
• Ar reikia specialių priemonių (specialių dažų, popieriaus)?
• Ar jau pradėjai, baigei pamokų ruošimą?
• Ar tai užduočiai atlikti reikia ilgesnio laiko (keletą dienų – projektas, aplinkos stebėjimas)?
• Jeigu taip, tai ar nevertėtų paruošti veiksmų plano artėjančioms dienoms?
• Ar prieš kontrolinį reikėtų namuose parašyti panašų testą?

Kiti pagalbos būdai, iškilus sunkumams:

• Peržiūrėkite vaiko namų darbus, bet nedarykite už jį.
• Jau mokslo metų pradžioje aptarkite su mokytoju, kokie yra reikalavimai ir taisyklės susijusios su namų darbų atlikimu.
• Peržiūrėkite mokytojų pastabas dėl ankstesnių namų darbų ir aptarkite tai su vaiku.
• Pastebėkite kokiais būdais jūsų vaikas mokosi efektyviausiai (ar lengviau įsimena girdint, ar matant informaciją).
• Jeigu turite sunkumų, susisiekite su mokytoju.
• Pagirkite vaiką už gerai atliktą darbą.

Vaikų su ADS teigiami bruožai:

• Kūrybiškumas. Vaikai su ADS yra puikios vaizduotės, kūrybingi, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų. JAV mokslininkai nustatė, kad tarp suaugusių žmonių, turinčių ADS, yra 3,6 karto daugiau puikių verslininkų nei tarp šio sutrikimo neturinčiųjų.
• Entuziazmas ir spontaniškumas. Tokiems žmonės rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
• Lankstumas. Šie asmenys vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.
• Energingumas. Kai tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę.