Įtraukiojo ugdymo metodikos

Norėdami padėti NMS turintiems vaikams, turime atsižvelgti į jų trūkumus. Taisyklės yra labai svarbios bet kurio ugdymo proceso organizavime, tačiau NMS turintiems vaikams jos yra ypač svarbios, nes padeda jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos. Šie vaikai turi nepakankamus verbalinius gebėjimus ir todėl jie nedrąsiai tyrinėja naują aplinką. Jiems reikalingas vadovavimas ir išsamus žodinis paaiškinimas, kaip elgtis. Kuo jaunesnis vaikas, tuo svarbesnis yra mokytojo vaidmuo. Tačiau nereikia atmesti ir bendraamžių vaidmens. Vienas iš būdų, kurie padėtų NMS turintį vaiką suartinti su bendraamžiais, yra grupinis mokymas. Tai yra toks mokymo būdas, kai grupė moksleivių atlieka vieną užduotį. Kuo aiškesni ir konkretesni užduoties vykdymo nurodymai ir grupės narių vaidmenų apibrėžimai, tuo naudingesnis šis darbo organizavimo metodas yra NMS turintiems vaikams. Rengiant mokytojus, dažniausiai mokinių tarpusavio sąveika grupinio darbo metu paliekama savieigai, pirmenybę teikiant mokinių ir mokytojų bendravimo aspektų apibūdinimui, mokymo medžiagos panaudojimui. Tačiau nuo to, kaip mokiniai struktūruoja besimokančiųjų tarpusavio santykius, labai priklauso, kaip jie išmoksta, kaip jie vertina mokytoją, mokyklą ir save.

Mokinių ugdymo tikslai gali skatinti bendradarbiauti, rungtyniauti ar dėti individualias pastangas. Mokytoja nusprendžia, kurią darbo formą ir kada reiktų taikyti pamokoje. Vis tik rekomenduojama, kad kuo daugiau vietos atsirastų mokymuisi bendradarbiaujant.

Bendradarbiavimas yra darbo pasidalijimas, siekiant bendro tikslo. Bendradarbiaudami mokiniai siekia rezultatų, kurie būtų naudingi ir jiems asmeniškai, ir visai grupei. Tuo šis būdas skiriasi nuo individualistinio mokymosi būdo ir rungtynių, kur kiekvienas domisi savo rezultatais. Grupėje atsiranda mokinių tarpusavio priklausomybė, kuri gali būti pozityvi, stimuliuojanti, motyvuojanti bendrą darbą ir negatyvi, trukdanti siekti bendrų tikslų. Todėl labai svarbi yra mokytojų kompetencija, organizuojant grupinį mokinių darbą.

Ne visos mokinių grupės yra bendradarbiaujančios. Neužtenka mokinius susodinti kartu ir skirti jiems bendrą užduotį. Siekiant, kad vaikai dirbtų bendradarbiaudami, reikia pasirūpinti šiais aspektais:

• Pozityvia tarpusavio priklausomybe, kuri atsiranda tada, kai mokiniai suvokia, kad tik jiems visiems kartu pavyks arba nepavyks atlikti užduotį, kad nei vienam atskirai negali pasisekti, kol kitiems nepasiseks ir kad kiekvieno atskiro mokinio pastangos veda prie bendros sėkmės, kad čia svarbus įsipareigojimas kitiems.
• Vertinimu, kur būtų atsižvelgta į kiekvieno atskirai ir į grupės bendrą darbą. Toks vertinimas yra dinaminis procesas: grupės nariai sužino, kiek jie pasistūmėjo, spręsdami grupinį uždavinį ir kiek reikia padėti atskiriems nariams ar juos padrąsinti, ar paraginti. Mokiniai mokosi kartu, kad kiekvienas grupėje sustiprėtų kaip individas, kad labiau savimi pasitikėtų ir kad galėtų parodyti geresnius rezultatus.
• Palankiais mokinių tarpusavio santykiais. Mokymasis bendradarbiaujant yra tarpusavio paramos sistema, kurioje svarbūs ir akademiniai, ir asmeniniai aspektai. Tik tada, kai vaikai skatina vienas kito mokymąsi, vyksta svarbūs pakitimai jų kognityviniame ir tarpasmeninės dinamikos lygiuose. Skatinti vienas kitą jie gali žodžiu aiškindami, kaip spręsti problemas, aiškindamiesi sąvokas, kurias reikia išmokti, aiškindami kitiems, ką patys suprato ir pan.
• Mokinių tarpasmeninių įgūdžių ugdymu. Grupės nariai turi suprasti, kaip efektyviai vadovauti, kaip priimti sprendimus, bendrauti, kurti pasitikėjimą vienas kitu, kaip suvaldyti konfliktines situacijas.
• Mokinių, kaip bendradarbiaujančios grupės, savimonės ugdymu. Jie turi gebėti aptarti, kaip jiems sekasi siekti grupinių tikslų ir palaikyti efektyvius darbinius santykius. Jie turi gebėti apibūdinti, kurie jos narių veiksmai yra padedantys, o kurie ne, ką reiktų tame elgesyje keisti ir kaip.

Siekiant NMS turinčius mokinius įtraukti į grupinį darbą, reikia, kad:

• Mokytojas pateiktų aiškias bendravimo taisykles: Ką jie darys, kada, kas su kuo dirbs, kokia bus to vaiko užduotis ir pan.
• Gerai būtų, kad tokiam vaikui padėtų klasės draugas tada, kai šis pasimeta, jaučiasi sunerimęs arba kad pakviestų mokytoją, kada reikalingi išsamesni paaiškinimai.
• NMS turinčius vaikus reikia mokyti pagrindinių socialinių įgūdžių atskirų užsiėmimų metu.
• Reikia mokyti šiuos vaikus ramiau reaguoti į pasikeitimus, iš anksto juos aptariant, mokant patį vaiką tų strategijų, kurios jose padėtų susiorientuoti: paklausti apie rūpimus aspektus, susirinkti daugiau informacijos ir pan.