KAIP PADĖTI VAIKAMS, KURIŲ VYKDOMOSIOS FUNKCIJOS IŠVYSTYTOS NEPAKANKAMAI

Svarbu suprasti, kad vykdomosios funkcijos susijusios su veiklos vykdymu, o ne su žiniomis. Vaikas, kurio vykdomosios funkcijos sutrikusios, gali žinoti, kaip turi elgtis, tačiau nebūti pajėgus to žinojimo perkelti į veiksmų lygį.

Todėl tokiam vaikui nepadėsime, jei:

• raginsime: „susikaupk“, „pasistenk“, „susiimk“;
• barsime, kritikuosime;
• siūlysime paskatinimus už tinkamą elgesį, motyvuosime;
• dar kartą pakartosime taisykles.

Padėti vaikui su nepakankami išvystytomis vykdomosiomis funkcijomis galime naudodamiesi žemiau išvardintomis pagalbos strategijomis

• Sistemingas tam tikrų vykdomųjų funkcijų treniravimas

Vykdomųjų funkcijų raida priklauso nuo brendimo procesų ir patirties. Nors įprastai vaikai vysto savo vykdomąsias funkcijas tarsi savaime (žaisdami, bendraudami su suaugusiais ir bendraamžiais, susidurdami su kasdieniais iššūkiais), sunkumų turintiems vaikams gali būti naudingas specialiai organizuotas ir struktūruotas šių gebėjimų lavinimas (angl.executivefunctiontraining). Dažnai tam pasitelkiamos įvairios užduotys, žaidimai, kurie neretai pateikiami kompiuteriu.

Specialus vykdomųjų funkcijų lavinimas (treniravimas) laikomas efektyviu, jei įrodoma, kad pasireiškia vadinamasis perkėlimo efektas (t. y. vaikai ima geriau atlikti ne tik būtent tą užduotį, kuria praktikavosi, bet pagerėja ir kitų analogiškų gebėjimų reikalaujančių užduočių atlikimas) ir kad šis efektas ilgalaikis, t.y.. praėjus kuriam laikui neišnyksta. Struktūruoto vaikų vykdomųjų funkcijų lavinimo efektyvumo tyrimų rezultatai nevienareikšmiai, tačiau dažniausiai nustatoma, kad perkėlimo efektas stipriausiai pasireiškia kitoms tą pačią vykdomąją funkciją vertinančioms užduotims, ir daug silpniau – bendresnio pobūdžio užduotims, kuriose tenka panaudoti daugiau įvairių gebėjimų ir tie, kurie buvo lavinami – tik vieni iš jų.

Kaip bebūtų pateikiamos užduotys (kompiuteriu ar ne), efektyvios vykdomųjų funkcijų lavinimo programos turi kelis bendrus bruožus: užduotys vaikui tobulėjant turi vis sudėtingėti, be to, vaikams jos turi patikti; geriausia, jei užduotys vaikams pateikiamos žaidimo forma.

Ne visos vykdomosios funkcijos gali būti lavinamos vienodai sėkmingai, geriausiai yra įrodytas ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų veikliosios atminties lavinimo efektyvumas, o apie psichinio lankstumo ir impulsų kontrolės lavinimo efektyvumą duomenų surinkta daug mažiau.

Kuo jaunesnis vaikas ir kuo didesni vykdomųjų funkcijų sunkumai, tuo labiau jam pagelbėja specialus struktūruotas vykdomųjų funkcijų lavinimas.

• Kitos bendresnio pobūdžio priemonės, skatinančios vykdomųjų funkcijų raidą

Struktūruotas lavinimas yra ne vienintelis ir ne būtinai geriausias būdas padėti vaikams įgyti geresnius vykdomuosius gebėjimus. Vaikų vykdomosios funkcijos vystosi kitų socialinių, emocinių ir pažintinių gebėjimų kontekste ir skiriant dėmesio visuminiam vaiko kompetencijų lavinimui dažnai kartu pastiprinamos ir vykdomosios funkcijos. Štai keletas veiklų, į kurias įsitraukęs vaikas labiausiai vysto vykdomuosius gebėjimus:

o Fiziniai pratimai ir sportas. Net ir nedidelės trukmės ir intensyvumo treniruotės reikšmingai pagerina vykdomųjų funkcijų užduočių atlikimą. Stipriausiai šis efektas pasireiškia paprastai mažai judantiems, viršsvorio turintiems vaikams. Dalyvavimas sporto būrelių veikloje gali būti dar naudingesnis, nes sportiniai žaidimai, ypač komandiniai, ne tik užtikrina fizinį aktyvumą, bet ir reikalauja intensyvaus vykdomųjų funkcijų naudojimo: žaidžiant svarbu planuoti, kryptingai veikti, priimti greitus sprendimus, nuslopinti netinkamą elgesį, kurį draudžia taisyklės ir t.t. Kita vertus, dėl šios pačios priežasties vaikams su vykdomųjų funkcijų sunkumais komandinis sportas gali tapti rimtu iššūkiu, jiems gali prireikti intensyvesnio trenerio vadovavimo nei kitiems vaikams ir jų rezultatai gali būti prastesni. Svarbu stebėti, kad tokie vaikai sportuodami nepatirtų nuolatinių nesėkmių, nes labiau nei progų treniruoti vykdomuosius gebėjimus jiems reikia patyrimo, kad pasistengę jie geba kažką padaryti gerai, o nesėkmės dar vienoje veiklos srityje jiems reikia mažiausiai.

o Kovos menai. Tradiciniai kovos menai akcentuoja savikontrolės, disciplinos, susitelkimo ugdymą, o tai tiesiogiai susiję su vykdomosiomis funkcijomis. Nustatyta, kad vaikų, praktikuojančių Tae-Kwon-Do, visos tirtos vykdomosios funkcijos pagerėjo labiau, nei įprastinį fizinį lavinimą turėjusių vaikų.

o Dėmesingo įsisąmoninimo ir refleksijos mokymas. Efektyvus veiklos vykdymas glaudžiai susijęs su refleksija – gebėjimu įsisąmoninti esamos situacijos aspektus ir savo reakcijas toje situacijoje. Mokant vaikus atsitraukti ir pažvelgti į situaciją iš šono, įsisąmoninti tuo metu patiriamus pojūčius, stebėti ir įvardinti savo jausmus gerėja ir vykdomųjų funkcijų reikalaujančių užduočių atlikimas.

o Vaidmeniniai žaidimai. Laisvas vaidmeninis žaidimas – tai pats natūraliausias ir stebėtinai efektyvus būdas ikimokyklinio amžiaus vaikams lavinti savo socialines, emocines ir pažintines kompetencijas, tarp jų ir vykdomąsias funkcijas. Žaidžiant būtina planuoti ir numatyti būsimus veiksmus, prisiminti žaidimo taisykles ir visų žaidžiančiųjų vaidmenis, nuolat „persijungti“ nuo įsivaizduojamų dalykų prie tikrovės ir atgal, kontroliuoti impulsus. Vaikų, turinčių vykdomųjų funkcijų sunkumų žaidimas paprastai būna skurdesnis, nei kitų vaikų, bet suteikiant jiems pakankamai progų žaisti su labiau įgudusiais bendraamžiais žaidimo, o taip pat ir vykdomųjų funkcijų įgūdžiai sparčiai lavėja.

• Bandymas kompensuoti nepakankamai išvystytas vykdomąsias funkcijas kitais įgūdžiais ir gebėjimais.

Visus vaikus reikėtų mokyti įvairių technikų, kurios padėtų sekti ir išlaikyti veiklos kryptį: planavimo, prioritetų nustatymo, svarbios informacijos pasižymėjimo, sudėtingesnės užduoties skaidymo dalimis ir kiekvieno užduoties etapo atlikimo efektyvumo stebėjimo ir pan., tačiau vaikams, kurių vykdomosios funkcijos išlavėjusios prasčiau, šie įgūdžiai ypatingai svarbūs. Vaikams gali padėti ir “kalbėjimas sau” (angl. self-talk) - išvystomas įprotis pašnibždomis arba mintyse sau sakyti, ką ir kaip reikia daryti toliau.

• Mokymo užduočių ir būdų pritaikymas taip, kad reikalavimai vykdomosioms funkcijoms būtų kiek įmanoma sumažinti ir vaikas galėtų efektyviau panaudoti bei pademonstruoti kitus savo gebėjimus ir įgūdžius, kaip loginis mąstymas, kūrybingumas ir kt.

Pavyzdžiui, diktanto rašymas ypač stipriai „apkrauna“ veikliąją atmintų, todėl vaikams, turintiems vykdomųjų funkcijų sunkumų, palankesnės gali būti užduotys, kur reikia įrašyti į tekstą praleistas raides. Užuot prašius vaiką tiesiog įdėmiai klausytis ilgo aiškinimo, galima duoti trumpą esminės informacijos, į kurią jis turėtų atkreipti dėmesį klausydamasis, atmintinę – tai padės jam išlaikyti dėmesį ir veiklos kryptį. Svarbu kuo dažniau suteikti vaikams galimybę pademonstruoti tai, ką jie geba geriausiai, taip stiprinant jų tikėjimą savo jėgomis. Liūdesys, stresas, nusivylimas taip pat mažinavaiko gebėjimą pasinaudoti savo vykdomosiomis funkcijomis.