Mokytojų požiūris

NUOSTATOS, KURIOMIS TURI VADOVAUTIS MOKYTOJAI

• Skatinkite vaiko stipriąsias puses, neakcentuokite to, ko jis negeba.
• Girkite net ir pačius mažiausius pasiekimus.
• Užtikrinkite, kad pastangos visada būtų paskatintos ir suteiktų sėkmės ir malonumo jausmus.
• Stebėkite ir aptarkite pažangą, skatinkite vaiko brandą, plėskite žinias ir lavinkite įgūdžius visose vaiko gyvenimo srityse.
• Nuolat atkreipkite dėmesį į žmonių turinčių skaitymo sutrikimą pasiekimus, kad mokiniai „nepasiduotų“ ar nesustotų bandyti ir stengtis, pasinaudodami „etikete“ (skaitymo sutrikimas) ir norėdami išvengti sunkaus darbo.
• Aptarkite ateitį, gyvenimą baigus mokyklą, motyvuojančias idėjas.
• Kiekvienoje pamokoje atkreipkite dėmesį į vaiką, turintį skaitymo sutrikimą, siekdami įvertinti jo darbą, padėkite sutelkti dėmesį.
• Skatinkite vaikus atrodyti sumaniais, stovėti tiesiai, žiūrėti jums į akis ir apgalvoti, kokį savo įvaizdį jie atskleidžia kitiems.
• Suteikite vaikui daugiau laiko užbaigti užduotims ir kokybiškam interaktyviam pokalbiui, kuriame pateikiama kuo daugiau atviro tipo klausimų.
• Tikėkite šių vaikų pažanga, bet išsakykite adekvačius ir realius lūkesčius, susijusius su rašymu ir skaitymu.
• Mokykite skirdami dėmesį regimųjų (vizualinių) įgūdžių lavinimui, kuriais mes dažniausiai remiamės: kaip atidžiai žiūrėti į tekstą ar iliustracijas. Daugelis skaitymo sutrikimą turinčių vaikų patiria sunkumų apžiūrėdami puslapį ir rasdami tam tikrus simbolius, paveikslėlius ar žodžius.
• Skirkite pakankamai laiko mokydami pagrindinių pristatymo (atsakinėjimo) įgūdžių. Pvz.: kaip pamatuoti ir pažymėti paraštę, kaip teisingai užrašyti duomenis: kur rašyti pavadinimą ir jį pažymėti, kaip teisingai parašyti savo vardą atlikus darbą. Mokiniai, turintys skaitymo sutrikimą, dažnai neišmoksta šių paprastų, bet svarbių įgūdžių, jei nėra to nuosekliai mokomi.
• Neatlikite nebūtinų skaitymo ir rašymo užduočių, jei jos nėra pagrindinis pamokos tikslas.
• Atsiminkite, kad mokiniai turintys skaitymo sutrikimą gali garsiai perskaityti pastraipą visai nesuprasdami jos reikšmės. Reikia kiekvieną kartą aptarti perskaitytą tekstą.
• Paaiškinkite tą patį keletą kartų, įvairiais ir skirtingais būdais, individualiai.
• Mokiniams, turintiems skaitymo sutrikimą, naudingos trumpos užduotys, nes mokomoji veikla jiems yra sudėtingas procesas. Kartais trumpa pertraukėlė padės išlaikyti dėmesį ir pagerins mokymosi procesą.
• Jiems dažnai sunku ramiai sėdėti, todėl gali būti naudinga paprašyti nueiti į kitą klasės vietą ir suteikti trumpą pertraukėlę pamokos metu.
• Pastovi rutina yra naudinga, nes mokiniai žino, ko tikėtis (kas vyks) kiekvieną dieną. Kasdieną turi būti įdomių veiklos pakeitimų, kad kiekvienas vaikas jų lauktų.
• Kai tik įmanoma, kiekvieną žymėjimą dienotvarkėje turi atlikti vaikas padedant mokytojui. Vaikai dažnai neskaito ir sunkiai atsimena parašytus komentarus, todėl daug naudingiau mokyti / pažymėti du komentarus individualiai, nei rašyti pastebėjimus apie visą atliktą užduotį.
• Vertindami vaiko darbą, pasistenkite suprasti jo klaidų priežastis. Tai padės geriau suprasti jo sunkumus ir leis sužinoti, kokias užduotis atlikti papildomai.
• Svarbu suprasti, kad mokinio pasiekimai gali kasdien kisti, ir būkite pasiruošę atitinkamai keisti savo lūkesčius.
• Suteikite galimybę paaiškinti savo sunkumus, kad jums būtų lengviau suprasti, kaip galite vaikui padėti.
• Mokiniai, turintys skaitymo sutrikimą, stengiasi labiau nei kiti vaikai, todėl stebėkite, ar jie nėra pavargę. Sudarykite galimybę trumpai pailsėti pamokos metu, atliekant ilgas užduotis.
• Dienos bėgyje stebėkite, kaip jiems sekasi savarankiškai rasti reikiamas priemones, ar jie atrodo atsipalaidavę ir laimingi, ar kiti vaikai jiems tinkamai padeda, ar jie susitelkę atlieka užduotį.
• Visi mokytojai ir mokiniai turėtų įgyti žinių apie skaitymo sutrikimą Tai padėtų šį sutrikimą turintiems mokiniams dalyvauti mokyklos veikloje pasitikint savo jėgomis, saugioje aplinkoje. Žinomų žmonių ar mokyklą baigusių mokinių pavyzdys visada yra tinkama strategija, skatinant mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir teigiamą savęs vertinimą.
• Skatinkite lūkesčius, tačiau kelkite adekvačius rašymo darbų tikslus.
• Skatinkite vaikus atskleisti savo žinias įvairiais būdais, ne tik rašant. Tai padeda stiprinti jų savivertę.
• Įsitikinkite, kad jūsų kalba yra aiški ir paprasta, ir vaikai supranta, kaip reikia atlikti užduotis.
• Siekite užtikrinti, kad mokykloje būtų laikomasi teisingos nuostatos: atsižvelgiama į turinį ir nevertinama neigiamai rašybos, skyrybos ir atsakinėjimo klaidų.
• Paprašykite vaiko, kad paaiškintų daromas klaidas (apie savo sunkumus), kad galėtumėte lavinti atitinkamus įgūdžius ir taikyti specifines mokymo strategijas.
• Stebėkite nuovargio požymius. Pateikite trumpas užduotis. Svarbu atsižvelgti į vaiko gebėjimą sukaupti ir išlaikyti dėmesį
• Kiek įmanoma taikykite multisensorinius mokymo metodus. Sudarykite vaikui galimybę taikyti vizualinius, girdimuosius ir kinestetinius įgūdžius – leiskite jiems tyliai atsakyti į klausimus, jei tai jiems padeda.
• Skirkite laiko ugdydami vaiko organizacinius įgūdžius. Šie įgūdžiai reikalingi jų kasdieninėje veikloje. Nesitikėkite, kad jie ,,tai žino“, jei jūs to mokėte, nes šių įgūdžių įsisavinimas dažnai užtrunka ilgiau, nei jūs tikitės.

KO NEDARYTI

• Nepykite ant vaikų, turinčių skaitymo sutrikimą, jei jie pamiršta, pameta daiktus, nesupranta, ką jūs sakote, ar jiems pasitaiko ,,sunki diena“.
• Nesitikėkite, kad jie gali atlikti tiek pat rašto darbų, kaip ir kiti vaikai.
• Nenuvertinkite vaiko intelektinių gebėjimų.
• Neleiskite kitiems šaipytis dėl jų negebėjimų.
• Nesitikėkite, kad vaikas gali nurašyti ilgą tekstą nuo lentos.
• Nepateikite per daug nurodymų (instrukcijų).
• Neprašykite garsiai skaityti, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas nejaučia diskomforto.
• Nekeiskite savo sumanymų staiga, prieš tai aiškiai nepaaiškinę.
• Nesitikėkite, kad vaikas informaciją išmoks mintinai.
• Palikite trumpas pertraukas, nes skaitymo sutrikimą turintys vaikai lėtai rašo ir šis laikas jiems reikalingas baigti darbą.

PAGALBA TĖVAMS

• Priimkite ir supraskite tėvų nerimą.
• Suteikite galimybę, kad vaikas būtų nusiųstas įvertinti, jei nėra mokymosi pažangos, kurios jūs tikitės.
• Užtikrinkite efektyvų šeimos ir mokyklos bendravimą.
• Įsitikinkite, kad yra taikoma efektyvi pagalbos programa.
• Sukurkite vaiko paskatinimo sistemą, kai jis sėkmingai dirba.
• Įsitikinkite, kad visi mokyklos darbuotojai žino ir supranta situaciją ir bendraudami su tėvais gali pasidalinti informacija.
• Patarkite kreiptis tėvams į švietimo pagalbos specialistus (logopedas, specialusis pedagogas, psichologas). Tai padės tėvams sutikti kitus žmones, kurie susidūrė su panašia situacija, ir įgyti žinių.
• Pasiūlykite tėvams į sprendimus orientuotus patarimus, o ne bendrą informaciją.