Kompensacinės strategijos

KAIP PADĖTI ĮVEIKTI SKAITYMO SUTRIKIMO SUNKUMUS MOKINIAMS

Kaip motyvuoti vaiką?

• Lavinkite pačius svarbiausius įgūdžius savaitės eigoje atsižvelgdami į vaiko gebėjimų lygį.
• Skatinkite vidinę motyvaciją skaityti ir motyvuokite leisdami pasirinkti papildomą literatūrą (vaikui įdomią knygą).
• Lavinkite vaiko dėmesį ir norą atkakliai dirbti.
• Stenkitės elgtis paprastai ir rūpestingai.
• Efektyviai naudokite savo laiką ir resursus.
• Padedami vadovų ir kolegų įgykite pagarbą mokykloje.
• Pasistenkite į mokymo procesą įtraukti kuo daugiau suaugusiųjų, kad kiekvienam mokiniui galėtumėte skirti individualų laiką.

MOKYMOSI ĮGŪDŽIAI KLASĖJE

1. Kas yra sunku vaikui, turinčiam skaitymo sutrikimą?
2. Kokias strategijas realiai vaikas gali įsisavinti?
3. Kaip klasės mokytojas gali padėti išmokti šių strategijų?

1) Sunkumai reiškiant mintis

Ką gali daryti mokiniai?

• Vizualizacija – mokinys turi labai tiksliai mintyse įsivaizduoti, ką jis ketina pasakyti. Matyti spalvotą vaizdinį, pastebėti kylančius jausmus, jei įmanoma, įsivaizduoti garsus ir kvapus. Šis ryškus vaizdinys kyla dešinėje smegenų pusėje, kuria mokiniai, turintys skaitymo sutrikimą, gali efektyviai pasinaudoti, ir tikėtina, kad smegenų jungties pagalba bus perkelta į kairįjį smegenų pusrutulį, kur formuluojama šnekamoji kalba.
• Žodynėlis – užrašyti specifinius mokomųjų dalykų žodžius ir apibrėžimus nedidelėje užrašų knygelėje. Iliustruokite žodžius paveikslėliais, kad būtų lengviau prisiminti. Sudarykite galimybę, kad bent vieną kartą per savaitę kažkas patikrintų, kaip vaikas išmoko šiuos žodžius. Galima paprašyti bendraamžių pagalbos ar įtraukti į individualų ugdymosi planą, kad šią užduotį atliktų tėvai.
• Pasakojimų garsiniai įrašai – profesionalių grožinės literatūros įrašų klausymasis yra puikus būdas plėtoti vaiko žodyną ir gramatinę kalbos struktūrą. Nerekomenduotina tuo pačiu metu sekti tekstą knygoje, nes tai gali blaškyti vaiko dėmesį.

Ką gali daryti mokytojas?

• Suteikti laiko mokiniui atgaminti žodžius iš ilgalaikės atminties ir suformuluoti savo mintis. Skatinti kitus mokinius kantriai palaukti.
• Padėti suformuluoti tai, ką mokinys nori pasakyti, pvz., „Tai įdomi mintis; taigi tu nori pasakyti, kad...”.
• Priminti pagrindinius žodžius juos užrašant lentoje ar mokinio žodynėlyje.
• Plėtoti žodyną taikant specialius pratimus.

2) Sunkumai nurašant nuo lentos ar konspektuojant

Ką gali daryti mokinys?

• Ištarti frazę – tai padės mokiniui geriau įsiminti ir nežiūrėti atskirai į kiekvieną žodį.
• Nurašyti nuo šalia sėdinčio vaiko – šalia esantį tekstą lengviau nukopijuoti, nei užrašytą lentoje.
• Palikti tuščius tarpus ir vėliau nurašyti nuo draugo, jei mokinys nespėja.
• Tik klausyti, jei reikia konspektuoti, kai mokytoja kalba. Nusirašyti nuo draugo vėliau ar paprašyti teksto kopijos. Skirtingų užduočių atlikimas vienu metu, kurias reikia atlikti konspektuojant, mokiniams, turintiems skaitymo sutrikimą, yra dažnai sudėtingas: jie geriau įsisavina informaciją klausydami.
• Pasakyti mokytojai, kad tai kelia sunkumų.

Ką gali daryti mokytojas?

• Parengti padalomąją medžiagą – kopijavimas (nurašymas) nuo lentos yra svarbaus mokymo ir diskusijų laiko švaistymas!
• Naudoti spalvotus rašiklius/kreidą, jei medžiagos kopijavimas yra per brangus. Tai padės skaitymo sutrikimą turintiems vaikams laikytis nuoseklumo.
• Neaiškinkite tuo metu, kai vaikai rašo. Skaitymo sutrikimą turintys mokiniai gali arba rašyti, arba klausyti, bet negeba atlikti šių užduočių vienu metu.
• Užrašykite esminius žodžius lentoje ir pateikite paaiškinimus (subkategorijas), jei mokiniams tai gali padėti konspektuoti.
• Mokykite taikyti „minčių žemėlapį“ ir kaip trumpai numeruoti informaciją.

3) Sunkumai rašant rašinius ir kitus rašto darbus

Ką gali daryti mokinys?

• Perskaityti pavadinimą/klausimą. Perskaityti dar kartą ir savęs paklausti „Ką aš turiu daryti (kokia užduotis)? Kaip manęs prašo šią užduotį atlikti?“
• Pirmiausiai sudaryti planą! Mokiniai dažnai tai nenoriai atlieka, bet plano sudarymas ilgainiui padeda sutaupyti daug laiko.
• „Smegenų šturmas“. Rūšiuoti idėjas, atmesti netinkamas. Užrašyti pagalbinį sakinį kiekvienoje pastraipoje.

Ką gali daryti mokytojas?

• Pateikti rašinio planą ir formalią struktūrą.
• Pateikti pastraipų pavadinimus.
• Patarti, kaip pradėti pastraipą.
• Mokyti sieti pastraipas, pvz., „Kitas požiūris...“
• Duoti raktinių žodžių.

4) Sunkumai sutelkti ir išlaikyti dėmesį

Ką gali daryti mokinys?

• Maksimaliai išnaudoti dominuojantį mokymosi stilių
• Regimasis (vizualinis) mokymosi stilius – mintyse įsivaizduoti tai, ką sako mokytoja.
• Girdimasis (auditorinis) mokymosi stilius – „išgirsti“ komentarus žiūrint į vaizdinę medžiagą.
• Kinestetinis/taktilinis mokymosi stilius – „minčių žemėlapis“, klausant nupiešti, užrašyti esminius žodžius.
• Metakognicijos taikymas. Ar aš sėkmingai dirbau? Jei „taip“ – Ar galėčiau taip pat dirbti kitą kartą?; jei „Ne“ – Ką galėčiau pakeisti, kad kitą kartą sektųsi geriau?

Ką gali daryti mokytojas?

Stengtis suderinti mokymo ir mokymosi stilių. Išklausyti vaikų nuomonę. Tai, ką jie sako, nurodo mokymosi būdą (modalumą), kurį jiems geriausiai sekasi taikyti.

• Regimasis (vizualinis) mokymosi stilius – aš suprantu, ką tu galvoji. Taikykite projektorių, vaizdo įrašus, interaktyvią lentą.
• Girdimasis (auditorinis) mokymosi stilius – aš girdžiu, ką tu sakai. Taikykite diskusijas, klausimus ir atsakymus, žodžių paveikslėlius (piešinius).
• Kinestetinis mokymosi stilius – aš pasiruošęs apie tai kalbėti. Užtikrinkite, kad vaikas turėtų kuo daugiau galimybių atlikti judesius rankomis, ne tik žiūrėti ir klausytis, t. y. moksliniai eksperimentai (pvz., chemija), geografijos ar matematikos maketų gaminimas, vaidmeniniai žaidimai anglų, lietuvių, istorijos ir kitose pamokose.
• Neutralus – aš žinau, ką apie tai manai. Daugeliui vaikų yra naudingos aukščiau pateiktos rekomendacijos, apimančios visus mokymosi stilius.

5) Laiko planavimo sunkumai

Ką gali daryti mokinys?

• Taikyti laiko planavimo priemones – savaitės, mėnesio, metų (galima jas talpinti kompiuteryje).
• Prioritetai pagal svarbumą: labai svarbūs prioritetai; svarbūs; jei bus laiko.
• Numatyti PROTINGUS tikslus – specifinius, kuriuos galima įvertinti, įveikiamus, galimus pakartoti, atitinkančius laiką, pvz., vakare – parašyti istorijos rašinio planą.

Ką gali daryti mokytojas?

• Skelbti darbų atlikimo galutinius terminus.
• Numatyti tarpinius terminus, pvz.: (1) paruošti užrašai; (2) parašytas planas; (3) pirmasis juodraštis.