Įtraukiojo ugdymo metodikos
Nuostatų keitimas
- Mokykla yra skirta mokytis, o ne siekti geriausių rezultatų.
- Mokyklose lėtas mokymasis neturėtų būti problema.
- Svarbiausia − pažinti vaiką, sudominti jį mokomąją medžiaga ir atrasti kiekvienam mokiniui tinkamą mokymosi būdą.
Mokymo individualizavimo būdai
- Mokymo turinio pritaikymas
- Mokymosi veiklos organizavimas (mokymosi strategijų taikymas)
Mokymo individualizavimo principus galime apibendrinti keliais punktais (Werner, 98):
- Konstruktyvūs ir teigiami mokinių ir mokytojų santykiai.
- Kiekvienas mokinys turi būti vertinamas.
- Mokinys turi jaustis saugiai mokymosi metu ir aplinkoje, kurioje mokosi.
- Sisteminis individualizavimas naudojant didaktinį ryšių modelį.
- Didelė mokinių mokymosi motyvacija.
- Aukštas mokinių dalyvavimo lygis ir jų atsakomybės vystymas.
Norint įgyvendinti šiuos principus kasdieniame mokyklos gyvenime mokytojai privalo vesti organizuotus pokalbius su mokiniais, sistemingai kalbėtis su jais apie mokymąsi, vadovauti kasdienio gyvenimo procesams ir sistemingai susitikinėti su tėvais siekiant iškelti bendrus prioritetus.
Integruojanti aplinka turi užtikrinti mokiniams didelę įvairovę ir daug pasirinkimo galimybių. Mokiniai turi turėti galimybę pasirinkti iš daugelio įvairių užduočių, įvairių žinių įsisavinimo strategijų ir įvairių problemų sprendimo būdų, o taip pat pasirinkti kur dirbs ir su kuo.
Mokiniai taip pat turi turėti galimybę nuspręsti kur ieškoti pagalbos – pas mokytojus ar pas kitus mokinius. Jie turi jaustis vertinami, suvokti, kad yra gerbiami ir palaikomi, gauti teigiamą grįžtamąjį ryšį ir turėti galimybę įsivertinti. Akcentas dedamas į individualią perspektyvą, pabrėžiant, kad kiekvienas mokinys turi suvaidinti klasėje – bendram grupės labui – teigiamą vaidmenį, paremtą jo individualiomis savybėmis ir stipriais punktais. Esminę reikšmę turi čia individualus priėjimas, paremtas konkretaus vaiko interesais ir patirtimi.
O visa tai turi vykti „įtraukiančioje atmosferoje“, paremtoje bendra patirtimi, tarpusavio pagarba ir užduotimis keliančiomis mokiniams socialinius iššūkius ir suteikiančiomis jiems galimybę keistis žiniomis.
Norint mokiniams užtikrinti įvairovę, mokykla privalo pasiūlyti daug įvairių užsiėmimų. Tuo tikslu klasę galima padalinti į mažesnius pogrupius, iš kurių kiekvienas gaus projektą, atitinkantį vaikų gebėjimus savarankiškai priimti sprendimus ir pažymėtas atitinkama spalva:
Žalias projektas: orientuotas į mokinį (mokinys turi daug pasirinkimo galimybių)
Geltonas projektas: orientuotas į mokinį/mokytoją (mokytojas priima daugiau sprendimų negu mokiniai)
Raudonas projektas: orientuotas į mokytoją (tik mokytojas priima sprendimus).
Paprastai kalbant, tokiu būdu užtikriname klasėje įvairovę, kurioje telpa įvairūs žinių įsisavinimo stiliai, darbo metodai, sunkumų lygiai. Yra daugybė kombinacijų, iš kurių kaip pavyzdį siūlome:
- Turinio įvairovę (keturios temos)
- Įvairūs darbo metodai (individualūs, porose, grupėse)
- Įvairūs sunkumų lygiai (lengvi, reikalaujantys kitų mokinių pagalbos, reikalaujantys mokytojo pagalbos)
- Išraiškos būdų įvairovė (piešimas, rašymas, rankdarbiai, skaitymas)
- Pasirinkimo pobūdžio įvairovė: laisvas (kūrybiškas – mokinys sprendžia), dalinai suorganizuotas (mokytojas užtikrina tam tikrus nurodymus), organizuotas (daugiausia mokytojo vadovaujamas).
Kai mokiniai pasirinks projektą, turės jį pabaigti per nustatytą laiką. Projektų užbaigimas suteikia klasės darbui tęstinumą, kuris pabrėžia jo reikšmę mokiniams. Tokio pobūdžio projektus lengva sukurti, ypač jei tas dalykas reikalauja papildomų žinių įgijimo. Daugelį kūrybinių galimybių suteikia istorija: mokiniai gali inscenizuoti istorinius įvykius arba vaidinti kitokias scenas, pvz., iš kasdienio gyvenimo naudojant senąja muziką, kostiumus, meną ir t.t. Mokinių grupės, kurios kiekviena užsiima savo užduotimi tuo pat metu gali be problemų dirbti vienoje klasėje.
Mokymo individualizavimo kriterijų apibendrinimas
- Individualus (akis į akį), o ne viešas įvertinimas.
- Mokinių skatinimas kelti sau individualius ir bendrus tikslus.
- Individualių mokymosi strategijų naudojimo propagavimas.
- Individualių darbo planų panaudojimas.
- Koncentravimasis ties individualiomis sėkmėmis, pasiekimais ir gebėjimais spręsti problemas.
- Naudojimasis mokinio interesais ir patirtimi, stiprinant jo jausmą, kad darbas mokykloje turi prasmę ir nėra atitrūkęs nuo jo kasdienio gyvenimo bei ateities.
- Suteikimas mokiniams jausmo, kad gerai įsisavino temą ir tuo pat metu naujų iššūkių iškėlimas.
- Pabrėžimas, kad klaidos ir nesėkmės tai natūralūs mokymosi proceso elementai.
- Mokinių įtakos mokyklai ir savo žinių įsisavinimo procesui didinimas.
- Mokyklos lankstumo didinimas pagal grupės organizavimą ir vietų, kuriose vyksta mokymasis pasirinkimą (klasės, seminaro salės, koridoriai, biblioteka, mokyklos aplinka).
- Užtikrinti galimybę rasti laiko savarankiškam mokymuisi mokyklinės dienos metu.
- Užtikrinti galimybę ruošti namų darbus mokykloje su suaugusiųjų pagalba tiems mokiniams, kurie to reikalauja.
- Mokinių įsivertinimo sistemos vystymas.
