Training on learning disabilities

for parents and teachers.

New strategies and methodologies

and ICT contribution.

2015-1-ES01-KA201-015806

Go Back

PLANAVIMAS

Planavimas apima pažintinius procesus, reikalingus suformuluoti, įvertinti ir pasirinkti tinkamiausią veiksmų seką, reikalingą tikslui pasiekti. Klasikinė užduotis, naudojama įvertinti planavimo gebėjimus yra Hanojaus bokšto užduotis: įvairaus dydžio skridiniai mažėjimo tvarka yra užmauti ant vieno iš trijų strypų, užduoties tikslas yra perkelti skridinius ant kito strypo keliant tik po vieną skridinį vienu metu ir dedant mažesnius skridinius tik ant didesniųjų (užduotis ir jos sprendimas pavaizduoti paveiksle žemiau). Daugybėje tyrimų ši užduotis naudota vykdomosios funkcijoms įvertinti.

Planavimas laikomas viena iš aukštesniojo lygmens vykdomųjų funkcijų, kuri apima visas tris bazines vykdomąsias funkcijas: atsako slopinimą, psichinį lankstumą ir veikliąją atmintį. Kad sėkmingai suplanuotų veiklą, vaikas turi perkelti dėmesį nuo dabartinės situacijos prie tikslo, kuris turėtų būti pasiektas ateityje bei visų tarpinių tikslo siekimo etapų; vaikas taip pat turi išlaikyti atmintyje visus suplanuotus etapus, vedančius tikslo link bei nuslopinti visas reakcijas, kurios nesuderinamos su plano vykdymu ar pačiu planavimo procesu. Svarbus planavimo aspektas yra daromo progreso stebėjimas ir plano koregavimas remiantis pastebėtais jo vykdymo rezultatais; tam taip pat reikia psichinio lankstumo, impulsų kontrolės ir veikliosios atminties.

Akivaizdu, kad sudėtingos ir daug laiko reikalaujančios užduotys, tokios kaip gimtadienio šventės organizavimas ar mokslinio projekto parengimas reikalauja kruopštaus planavimo, tačiau lengva nepastebėti, kad nuolat planuojame savo veiksmus atlikdami ir paprastas, kasdienes užduotis patys to beveik nepastebėdami. Net nesudėtingos aritmetinės užduoties sprendimas apima keletą vienas po kito sekančių veiksmų, vedančių tikslo – teisingo užduoties sprendimo link; vaikai, turintys planavimo sunkumų, gali numatyti neteisingą veiksmų seką, praleisti svarbius jos etapus ar neįvertinti, kada pirminis planas nepasiteisina ir reikalauja modifikacijų.

Vaikai, kurių planavimo gebėjimai menkai išvystyti, dažnai atrodyti neorganizuoti, neatidūs, stokojantys atkaklumo. Nors mokykloje dažnai primenama apie planavimo ir plano laikymosi svarbą, ugdytojams svarbu turėti omenyje, kad gebėjimui planuoti svarbūs ne tik įgyjami įgūdžiai, bet ir tam tikri pažintiniai procesai, kurie kai kurių vaikų gali būti išvystyti silpniau nei kitų.