PSICHINIS LANKSTUMAS

Psichinis lankstumas, taip pat vadinamas pažintiniu lankstumu ar psichinės veiklos perkėlimu– tai pažintinis procesas, leidžiantis efektyviai „perjungti“ psichinės veiklos fokusą pirmyn ir atgal tarp kelių (dažniausiai dviejų) skirtingų užduočių, stimulo savybių, mintinių operacijų, veikimo strategijų. Psichinis lankstumas leidžia mums neužsifiksuoti ties tik vienu mąstymo būdu, vienu problemos sprendimu ar vienu požiūriu į situaciją. Kad pakeistume mąstymo būdą konkrečioje situacijoje, turime nuslopinti ankstesnį ir jau spėjusį tapti įprastu mąstymo būdą ir sutelkti veikliosios atminties pajėgumus naujam mąstymo būdui panaudoti, todėl psichinio lankstumo reikalaujančios užduotys paprastai reikalauja ir atsako slopinimo bei veikliosios atminties gebėjimų.

Vienas iš būdingiausių kognityvinių sutrikimų prieškaktinės smegenų skilties pažeidimo atveju yra pacientų polinkis naudoti vis tą pačią anksčiau išmoktą reakciją konkrečioje situacijoje, nors ši reakcija jau seniai neatitinka pasikeitusių situacijos reikalavimų ir yra nebeadaptyvi Manoma, kad tai pažeistos perkėlimo funkcijos pasekmė. Šios vykdomosios funkcijos sunkumus galime stebėti vaiko elgesyje, pavyzdžiui, kai jis labai nusimena ir pasimeta staiga pasikeitus veiklos pamokoje pobūdžiui. Iš tiesų psichinio lankstumo daugiau ar mažiau reikalauja daugelis mokyklinių užduočių. Pavyzdžiui, rašydamas diktantą, vaikas turi nuolat „persijungti“ nuo klausymo prie rašymo ir atvirkščiai.